Analizė: vartotojų bumas beveik baigėsi, kai Vidurio Europa patenka į „pavojaus dešimtmetį“

VELENCE, Vengrija/VARŠUVA/PRAGA, gegužės 4 d. (Reuters) – prie jų slenksčio gali siautėti karas, tačiau Vidurio Europos šalių ekonomika lenkia euro zonos bendraamžius dėl vartotojų išlaidų bumo. Tačiau pokytis gali įvykti jau šią vasarą ir palikti skausmingas, infliacijos apimtas pagirias.

Ekonomistai jau skambina pavojaus varpais dėl Vengrijos ir Lenkijos infliacijos, kurią abiejose šalyse iš dalies paskatino vyriausybės pervedimai namų ūkiams, padėję padidinti paklausą pirmąjį ketvirtį.

Staigus palūkanų normų kilimas kol kas nesugebėjo pažaboti kainų spaudimo, nes visame regione darbuotojų trūkumas didina atlyginimus, o dėl konflikto Ukrainoje kyla energijos kainos.

„Velence Resort and Spa“, šalia ežero, vos už keturių valandų kelio automobiliu nuo Vengrijos sienos su Ukraina, direktorius Peteris Barsony tikisi, kad 2022 m. bus stulbinantis – nuo ​​vasario mėnesio savaitgaliais užsakymų skaičius smarkiai išaugs, nepaisant pastaruoju metu kilusių kainų.

„Jei tendencijos nepasikeis, šie metai bus žymiai geresni nei praėjusieji pajamų atžvilgiu“, – sakė Barsony. „Vengrų perkamoji galia kol kas tikrai nepablogėjo“.

Kovo mėnesį Vengrijos mažmeninė prekyba išaugo 16,2 % dėl didesnių išlaidų kurui ir ne maisto prekėms.

Nors ekonomikos pagrindai yra stiprūs, vartotojų išlaidas padidino ministro pirmininko Viktoro Orbano prieš rinkimus atlyginimai ir dalijamoji medžiaga šeimoms. Lenkijoje, panaikinus pandemijos apribojimus, spartus mažmeninės prekybos augimas buvo dar labiau paremtas išlaidomis milijonams iš kaimyninės Ukrainos bėgančių pabėgėlių.

Šimtai tūkstančių ukrainiečių taip pat pateko į Vengriją, pavyzdžiui, Lenkija yra NATO narė, nuo tada, kai Rusija pradėjo invaziją vasario 24 d.

Europai artėjant į tai, ką praėjusią savaitę Orbanas apibūdino kaip „pavojaus dešimtmetį“, o karas paaštrėja energijos krizę, centriniai bankai stengiasi pažaboti infliaciją, kuri viršijo jų tikslus ir siekia 14–15 proc.

51 metų IT paslaugų verslininkas Zsoltas Csombokas per pastaruosius metus tris kartus padidino atlyginimus – Vengrijos nedarbo lygis rekordiškai žemas – ir padidino savo įmonės valandinį įkainį 25–30 proc., kad padengtų šias ir kitas išlaidas.

Jis sako, kad jo klientai, panašiai kamuojami tiekimo grandinės problemų ir augančių sąnaudų, tiesiog sutiko su kainų kilimu, o tai rodo didelį paklausos infliacijos spaudimą.

„Kažkas, dėl kurių vos prieš metus būtų prireikę sunkių derybų, dabar gali būti padaryta dviem sakiniais“, – sakė Csombokas.

Numatydamas pirmojo ketvirčio augimą nuo 7% iki 8%, Vengrijos centrinis bankas, jau trečias didžiausias griežtinimo ciklas nuo komunistų valdymo pabaigos 1989 m., perspėjo Orbaną pradėti atkurti ekonomikos pusiausvyrą. Pagrindinė infliacija, kuri pašalina nepastovią energiją ir maistą, kovo mėnesį pasiekė beveik 21 metų aukščiausią lygį.

„Reikalinga griežtesnė politika, siekiant pašalinti vidaus paklausą“, – sakė Liamas Peachas iš „Capital Economics“.

„Tam reikės didinti mokesčius, sumažinti išlaidas, taip pat palūkanų normas, kurios ilgą laiką pakils virš 8%, kad BVP augimas susilpnėtų.

Lenkijoje mažmeninė prekyba kovo mėnesį pranoko prognozes ir grįžo į priešpandeminę tendenciją, sakė „Bank Pekao“ ekonomistai, perspėdami apie „niūrias“ vartotojų perspektyvas vėliau 2022 m., kai karui pablogėjo nuotaikos. Vis dėlto dauguma respondentų balandžio mėn. apklausoje teigė nesijaudinantys dėl darbo saugumo.

34 metų pramoninio nekilnojamojo turto specialistas Maciejus Skurczynskis teigė, kad konfliktas jo neramina, tačiau stengiasi gyventi įprastą gyvenimą.

“Mes galime tik gyventi arba galime likti namuose. Ir man labiau patinka gyventi”, – sakė Skurczynskis, baigdamas pietų mėsainį Varšuvos centre esančioje maisto salėje.

Infliacijai vis dar siaučiant, Lenkijos ir Čekijos centriniai bankai ketvirtadienį vėl didins skolinimosi išlaidas.

Vengrijos centrinis bankas nuo birželio padidino bazinę palūkanų normą beveik 500 bazinių punktų, tačiau vyriausybės kainų kontrolė, atlyginimų kėlimas ir hipotekos palūkanų normų ribojimas veikia kaip atsvara.

„Prieškariniai duomenys iš mažmeninės prekybos, pramonės ir statybų sektorių ir net naujausi dideli duomenys rodo stebėtinai stiprų pirmojo ketvirčio BVP augimą“, – sakė ING ekonomistas Peteris Virovaczas.

„Tai gali reikšti didesnį teigiamą gamybos apimties atotrūkį, o tai, mūsų nuomone, pavers ilgesnę ir stipresnę paklausos skatinamą infliaciją likusią metų dalį.

Čekijos ekonomika pirmąjį ketvirtį augo geriau nei tikėtasi 4,6 % per metus, tačiau su mažiau vyriausybės pagalbos namų ūkiams, susiduriantiems su dviženkle infliacija, vartotojų pasitikėjimas balandžio mėnesį pasiekė žemiausią lygį per beveik dešimtmetį.

Centrinio banko vicegubernatorius Marekas Mora balandžio 26 d. „Reuters“ sakė numatęs realaus darbo užmokesčio sumažėjimą šiais metais nuo 6 iki 8 proc.

Kai kurios įmonės jau ruošiasi, kai vartotojų apetitas, kurį pastaruoju metu padidino santaupos, sukauptos per COVID užblokavimą, toliau atvės.

„Žmonės vis dar perka mūsų gaminius, o kiekiai didėja“, – Martinas Pisklakas, Čekijos gaiviųjų gėrimų gamintojos „Kofola Ceskoslovenkso“ vyriausiasis finansininkas. (KOFOL.PR)praėjusį mėnesį analitikai pranešė.

„Tačiau esant dideliems infliacijos skaičiams, tikimės, kad antroje metų pusėje ar kitą žiemą apimtys tikrai bus spaudžiamos dėl mažesnės mūsų vartotojų perkamosios galios.

Rašo Gergely Szakacs Papildomas reportažas Krisztina Fenyo Redagavo Catherine Evans

Mūsų standartai: Thomson Reuters pasitikėjimo principai.