Beveik 84 procentai pasaulio gyventojų šiuo metu turi išmaniuosius telefonus, o mūsų priklausomybė nuo jų nuolat auga, todėl šie įrenginiai tapo patraukliu būdu sukčiams.
Pernai kibernetinio saugumo įmonė „Kaspersky“ aptiko beveik 3,5 mln. kenkėjiškų atakų prieš mobiliųjų telefonų vartotojus. Šlamšto pranešimuose, kuriuos gauname į savo telefonus teksto žinutėmis arba el. paštu, dažnai bus nuorodų į virusus, kurie yra tam tikros rūšies kenkėjiška programinė įranga (kenkėjiška programinė įranga).
Yra didelė tikimybė, kad tam tikru momentu įdiegėte kenkėjišką programą, kuri užkrėtė jūsų telefoną ir veikė (jūs nepastebėdami) fone. Remiantis privačios bendrovės „Zimperium“ užsakymu paskelbta pasauline ataskaita, daugiau nei penktadalis mobiliųjų įrenginių susidūrė su kenkėjiškomis programomis. Keturi iš dešimties mobiliųjų telefonų visame pasaulyje yra pažeidžiami kibernetinių atakų.
Bet kaip žinoti, ar jūsų telefonas buvo nukreiptas? Ir ką tu gali padaryti?
Kaip telefonas užsikrečia?
Kaip ir asmeniniai kompiuteriai, telefonai gali būti pažeisti kenkėjiškų programų.
Pavyzdžiui, Hummingbad virusas per kelis mėnesius nuo jo sukūrimo 2016 m. užkrėtė 10 milijonų Android įrenginių ir sukėlė pavojų net 85 milijonams įrenginių.
Paprastai telefono virusas veikia taip pat, kaip ir kompiuterio virusas: kenkėjiškas kodas užkrečia jūsų įrenginį, pasikartoja ir išplinta į kitus įrenginius automatiškai siųsdamas pranešimus kitiems jūsų kontaktų sąraše arba automatiškai persiųsdamas save kaip el. laišką.
Virusas gali apriboti jūsų telefono funkcionalumą, siųsti jūsų asmeninę informaciją įsilaužėliams, siųsti jūsų kontaktams šlamšto pranešimus, nukreipiančius į kenkėjiškas programas, ir netgi leisti viruso operatoriui „šnipinėti“ jus užfiksuojant ekrano ir klaviatūros įvestis bei sekant jūsų geografinę vietą.
Australijoje „Scamwatch“ gavo 16 000 pranešimų apie Flubot virusą tik per aštuonias 2021 m. savaites. Šis virusas „Android“ ir „iPhone“ naudotojams siunčia tekstinius pranešimus su nuorodomis į kenkėjiškas programas. Spustelėjus nuorodas į jūsų telefoną gali būti atsisiunčiama kenkėjiška programa, suteikianti sukčiams prieigą prie jūsų asmeninės informacijos.
„Flubot“ sukčiai reguliariai keičia savo tikslines šalis. Kibernetinio saugumo įmonės „Bitdefender“ duomenimis, nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki šių metų sausio 2 d. „FluBot“ operatoriai taikėsi į Australiją, Vokietiją, Lenkiją, Ispaniją, Austriją ir kitas Europos šalis.
Ar Apple ar Android saugesni?
Nors „Apple“ įrenginiai paprastai laikomi saugesniais nei „Android“ ir mažiau linkę į virusų atakas, „iPhone“ naudotojai, kurie „įsilaužia į kalėjimą“ arba modifikuoja savo telefoną, susiduria su saugumo spragomis.
Panašiai „Android“ naudotojai, kurie įdiegia programas ne iš „Google Play“ parduotuvės, padidina riziką įdiegti kenkėjiškas programas. Visiems telefonų naudotojams rekomenduojama būti budriems, nes tiek „Apple“, tiek „Android“ yra pažeidžiami saugumo rizikos.
Beje, telefonai paprastai yra geriau apsaugoti nuo virusų nei asmeniniai kompiuteriai. Taip yra todėl, kad programinė įranga paprastai įdiegiama per įgaliotas programų parduotuves, kurios tikrina kiekvieną programą (nors kai kurios kenkėjiškos programos kartais gali praslysti).
Be to, palyginti su kompiuteriais, telefonai yra saugesni, nes programos dažniausiai yra „smėlio dėžėje“ savo izoliuotoje aplinkoje – negali pasiekti kitų programėlių ar trukdyti joms. Tai sumažina užsikrėtimo ar kryžminio užteršimo nuo kenkėjiškų programų riziką. Tačiau nė vienas prietaisas nėra visiškai apsaugotas.
Saugokitės ženklų
Nors ne visada lengva nustatyti, ar jūsų telefonas yra užkrėstas, jis elgsis neįprastai, jei taip. Kai kurie ženklai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra šie:
- prastas našumas, pvz., programos atidaromos ilgiau nei įprastai arba atsitiktinai užstringa
- per didelis akumuliatoriaus išsikrovimas (dėl kenkėjiškos programos, nuolat veikiančios fone)
- padidėjęs mobiliųjų duomenų suvartojimas
- nepaaiškinami atsiskaitymo mokesčiai (į kuriuos gali būti įtraukti didesni duomenų naudojimo mokesčiai, nes kenkėjiška programa kramto jūsų duomenis)
- neįprasti iššokantys langai ir
- prietaisas netikėtai perkaista.
Jei įtariate, kad jūsų įrenginį užkrėtė virusas, galite atlikti keletą veiksmų. Pirma, norėdami išvengti tolesnės žalos, turėsite pašalinti kenkėjišką programą. Štai keletas paprastų trikčių šalinimo veiksmų:
- 1.Naudokite patikimą antivirusinę programą, kad patikrintumėte, ar telefone nėra infekcijų. Kai kurie žinomi pardavėjai, siūlantys mokamas ir nemokamas apsaugos paslaugas, yra „Avast“, „AVG“, „Bitdefender“, „McAfee“ arba „Norton“.
- 2.Išvalykite telefono saugyklą ir talpyklą („Android“ įrenginiuose) arba naršymo istoriją ir svetainės duomenis („Apple“ įrenginiuose).
- 3.Iš naujo paleiskite „iPhone“ arba iš naujo paleiskite „Android“ telefoną, kad įjungtumėte saugųjį režimą – tai „Android“ funkcija, neleidžianti trečiųjų šalių programoms veikti tol, kol ji įjungta.
- 4.Ištrinkite visas įtartinas ar nepažįstamas programas iš atsisiųstų programų sąrašo ir, jei esate „Android“ naudotojas, ištrynę programas išjunkite saugųjį režimą.
- 5.Kraštutiniu atveju galite sukurti visų duomenų atsargines kopijas ir atkurti gamyklinius telefono nustatymus. Iš naujo nustatę telefono pradinius nustatymus pašalinsite bet kokią kenkėjišką programą.
Įkeliama
Apsaugokite telefoną nuo infekcijos
Dabar, kai sutvarkėte telefoną, svarbu jį apsaugoti nuo būsimų virusų ir kitų saugumo pavojų. Aukščiau minėtos mobiliosios saugos programos padės tai padaryti. Bet taip pat galite:
- nespauskite neįprastų iššokančiųjų langų ar nuorodų neįprastuose teksto pranešimuose, socialinių tinklų įrašuose ar el. laiškuose
- įdiekite programas tik iš įgaliotų programų parduotuvių, tokių kaip „Google Play“ arba „Apple App Store“.
- venkite įsilaužti į jail arba modifikuoti savo telefoną
- prieš diegdami patikrinkite programos leidimus, kad žinotumėte, ką programa pasieks (o ne aklai ja pasitikėtumėte)
- reguliariai kurkite atsargines duomenų kopijas ir
- atnaujinkite savo telefono programinę įrangą iki naujausios versijos (kurioje bus naujausi saugos pataisymai).
Nuolat stebėkite, ar telefone nėra įtartinos veiklos, ir pasitikėkite savo nuojauta. Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.
Ritesh Chugh yra CQUniversity Australia informacijos ir ryšių technologijų docentas. Šis kūrinys pirmą kartą pasirodė Pokalbis.