Pakistano rupija ketvirtadienį nukrito 9,6% dolerio atžvilgiu, rodo centrinio banko duomenys – didžiausias vienos dienos kritimas per pastaruosius du dešimtmečius – nuosmukį, kuris gali įtikinti Tarptautinį valiutos fondą atnaujinti skolinimą šaliai.
Sumažėjimas įvyko kitą dieną po to, kai užsienio valiutos keitimo bendrovės panaikino valiutos kurso viršutinę ribą, o tai yra pagrindinis TVF reikalavimas vykdant ekonominių reformų programą, dėl kurios jis susitarė su pinigų stokojančia Pietų Azijos valstybe.
Oficiali valiutos vertė trečiadienį buvo 255,4 rupijos dolerio atžvilgiu, palyginti su 230,9, pranešė centrinis bankas.
Susidūrę su ūmia mokėjimų balanso krize, Pakistanas desperatiškai siekia užsitikrinti išorinį finansavimą, turėdama mažiau nei trijų savaičių importo garantiją savo užsienio valiutos atsargose, kurios pagal naujausius duomenis sumažėjo 923 mln. USD iki 3,68 mlrd.
2019 m. Pakistanas gavo 6 mlrd. USD TVF gelbėjimo programą. Praėjusiais metais ji buvo papildyta dar 1 mlrd. USD, kad padėtų šaliai po niokojančių potvynių, tačiau TVF lapkričio mėn. sustabdė išmokas, nes Pakistanas nepadarė didesnės pažangos fiskalinio konsolidavimo srityje.
Skolintojas ketvirtadienį paskelbė, kad sausio pabaigoje į šalį siunčia misiją aptarti programos atnaujinimo.
TVF ne tik nori, kad vyriausybė imtųsi fiskalinių priemonių, bet ir siekia pereiti prie rinkos nustatyto valiutos kurso režimo, ką TVF pabrėžė savo ketvirtadienio pareiškime.
Užsienio valiutos bendrovės trečiadienį pranešė panaikinusios ribą dėl šalies, nes tai sukelia „dirbtinius“ ekonomikos iškraipymus.
Trečiadienis užsienio valiutos prekiautojų, kurių atvirosios rinkos kursai skiriasi nuo centrinio banko pranešto kurso, žingsnis ketvirtadienį turėjo pakopinį poveikį oficialiems valiutų kursams.
Pasak Pakistano maklerio įmonės JS Global, oficialaus kurso kritimas buvo didžiausias nuo 1999 m. tiek absoliučiai, tiek procentine išraiška.
Remiantis Pakistano biržų įmonių asociacijos (ECAP) prekybos duomenimis, atviroje rinkoje rupija susilpnėjo nuo 243 rupijų iki dolerio iki 262, ty sumažėjo apie 7%, praėjusią dieną praradusi 1,2%.
„Mes paprašėme centrinio banko padidinti tarpbankinę palūkanų normą, kad padėtų kovoti su juodąja rinka“, – „Reuters“ sakė ECAP prezidentas Malikas Bostanas.
Pakistano valstybinis bankas (SBP) ir finansų ministerija neatsakė į „Reuters“ prašymą pakomentuoti.
Finansų ministro Ishaqo Daro bandymai apginti rupiją nuo jo paskyrimo rugsėjį, įskaitant praneštus apie intervencijas valiutų rinkoje, prieštaravo TVF patarimui.
Tačiau Pakistano vertybinių popierių birža teigiamai sureagavo į rupijos kritimą – indeksas KSE 100 pakilo daugiau nei 1000 punktų arba 2,5%.
„Rupijos nuvertėjimas pašalina tam tikrą netikrumą dėl laukiamo ekonominio plano ir TVF programos atnaujinimo, į kurį rinka reaguoja teigiamai“, – sakė „Arif Habib Limited“ tyrimų vadovas Tahiras Abbasas.
Karačyje įsikūrusi finansų maklerio įmonė „Topline Securities“ teigė, kad dėl staigaus užsienio valiutos atsargų kritimo nuo 8 mlrd. USD rugsėjį iki 4,6 mlrd. USD nuo sausio 13 d. padidėjo skirtumas tarp oficialių ir atvirosios rinkos kursų ir susidarė juodas kursas. dolerių rinkoje dėl mažos pasiūlos.
Staigus palūkanų normų kritimas skaudžiai paveikė bankus. Pasak dviejų Pakistane veikiančių komercinių bankų pareigūnų, bankai, kurie anksčiau skolinosi už 230 rupijų už dolerį, kad galėtų atlikti mokėjimus vykdydami atviras pozicijas, dabar turi sumokėti 250 rupijų kursu.
Pareigūnai „Reuters“, pageidaujantys likti anonimiški, sakė, kad labiausiai nukentėjo bankai, kurie neturėjo pakankamų dolerių įplaukų.
Nors toks žingsnis padidina TVF finansavimo atnaujinimo tikimybę, Pakistanas taip pat nerimauja dėl dešimtmečius trukusios infliacijos, kuri, ekonomistai baiminasi, dabar dar pablogės. Už didžiąją Pakistano svarbos importo dalį, įskaitant degalus, mokama doleriais.
„Tai duos didelį postūmį ir taip padidėjusiam kainų spaudimui ekonomikoje“, – sakė Pakistano makroekonomistas Sakibas Sherani ir pridūrė, kad vartotojų kainų indekso (VKI) skaičiai artėja prie anksčiau šalyje nematyto lygio.
Pirmąjį šių finansinių metų pusmetį, kuris baigiasi birželį, vidutinė infliacija buvo 25%. Centrinis bankas taip pat smarkiai griežtina pinigų politiką, o pagrindinės palūkanų normos taip pat yra aukštesnės per dešimtmečius, o augimas sustojo.
Po to kilusi ekonominė krizė taip pat sukels politinį spaudimą vyriausybei, o buvęs ministras pirmininkas Imranas Khanas reikalaus pirmalaikių visuotinių rinkimų.